Turnyrinė lentelė
| # | Komanda | SUŽ | TŠK |
|---|---|---|---|
| 1 |  Neptūnas | 3 | 9 |
| 2 |  TransINVEST | 3 | 9 |
| 3 |  Vilniaus BFA | 3 | 9 |
| 4 |  Tauras | 3 | 7 |
| 5 |  Hegelmann B | 3 | 5 |
| 6 |  Nevėžis | 3 | 4 |
| 7 |  Atmosfera | 3 | 4 |
| 8 |  Šiauliai B | 3 | 4 |
| 9 |  Babrungas | 3 | 4 |
| 10 |  K. Žalgiris B | 3 | 3 |
| 11 |  Panevėžys B | 3 | 3 |
| 12 |  "Be1" | 3 | 2 |
KLUBO ISTORIJA
Nors Tauragės miestas savo plotu ir gyventojų skaičiumi (1922m. – 10000 gyv., 2005m. – 35000 gyv.) vienas iš mažiausių Lietuvoje, tačiau garsi ir stebinanti didžiuliais futbolininkų laimėjimais. Tokių pergalių be gerų tradicijų, nuoširdaus trenerių ir futbolo pagalbininkų darbo tikrai nebūtų pasiekta. Tauragėje futbolas nuo seno turi tvirtas šaknis ir ypač tai pasakytina apie jaunuosius futbolininkus, kurių visiems laimėjimams išvardinti reikėtų skirti daug vietos.
Dar 1922 metais Tauragėje buvo įsteigta Sporto sąjunga (pirmininkas A.Laugalys). Nors iš pradžių futbolininkai oficialiai nerungtyniavo, tačiau jos atstovai išjudino kitus. Jau 1924 metais Mokytojų seminarijoje daugiausiai buvo žaidžiančių futbolą. Vėliau aktyviausi buvo „Šauliai“, jaunalietuviai ir „Makabi“ sporto klubo futbolininkai. Futbolui plėstis labiausiai trukdė tai, kad Klaipėda ir didieji Žemaitijos centrai Plungė, Telšiai, Kretinga tada buvo sunkiai pasiekiami. Nedėkinga Tauragės geografinė padėtis – tik 7 km iki sienos su Vokietija, 25 km su Rusija, todėl dar ilgai atsiliepė Antrojo Pasaulinio karo padarytos žaizdos, o vėliau blogas susisiekimas su kitais Lietuvos centrais, kai tekdavo keliauti gyvuliniuose vagonuose ir su persėdimais.Todėl tik 1936m. Tauragės „Šaulys“ dalyvavo Telšių apygardos pirmenybėse, kuriose rungtyviavo su dviem Telšių komandomis „Džiugu“ ir JSO. Aplenkti „Džiugo“ tada buvo neįmanoma. 1945m. Tauragės „Tauras“ savo mieste varžovų neturėjo ir į Lietuvos futbolo pirmenybių finalinį etapą pateko be kovos. Ketvirtfinalyje jis 0:1 pralaimėjo tada geriausiai Klaipėdos komandai „Sodybai“. 1946m. („Tauras“) ir 1947m. („Žalgiris“) nerungtyniavo antrojoje pirmenybių pakopoje (Žemaitijos zonoje). 1948m. Buvo šiek tiek pakeista Lietuvos futbolo pirmenybių tvarka ir Šiaurės zonoje Tauragės „Žalgiris“, užėmęs 3 vietą, pateko į Lietuvos futbolo pirmenybių finalinį etapą, kur šešių komandų finaliniame turnyre labai netikėtai užėmė antrąją vietą. „Sidabrinėje“ komandoje žaidė: V.Bauža, A.Paulikaitis, V.Geležūnas (vėliau rungtyniavęs gynėjo pozicijoje Lietuvos rinktinėje), K.Rugys, J.Paulauskas, V.Petrovas, V.Kanitauskas (vėliau teisėjavo Lietuvos futbolo pirmenybių varžybose), S.Semionovas, J.Tampauskas, G.Miliūnas, P.Šmitas, P.Rimkus, D.Mažutis, V.Anikinas, A.Čumakovas.Tačiau 1949m. Tauragės „Žalgiris“ užėmė tik 13 vietą, 1950m. paskutinę – 16.
Paskui Tauragės MSK (Maisto Sporto Klubas) futbolo komanda į A klasę buvo priimtas tik 1960m. Tauragiškiai užimdavo vietas tik turnyro lentelės viduryje. 1986m. Tauragės „Tauras“ iškovojo Lietuvos „Žalgirio“ draugijos futbolo pirmenybėse 1-ąją vietą ir gavo teisę žaisti aukščiausioje futbolo lygoje.
1987-ieji. Aukščiausiosios lygos debiutantas Tauragės „Tauras“ – Lietuvos futbolo čempionas!
Tais metais Lietuvos aukščiausiojoje futbolo lygoje dalyvavo 17 komandų. “Tauras” 23 rungtynes laimėjo, 7 rugtynes sužaidė lygiosiomis ir tik 2 pralaimėjo (geriausias rodiklis lygoje), į varžovų vartus įmušė 48 įvarčius, į savus praleido vos 15 (geriausias rezultatas). Komandos puolėjas Remigijus Bubliauskas, pelnęs 20 įvarčių, tapo rezultatyviausiu lygos žaidėju. 1987m. lygoje 2 komandos iškovojo vienodą taškų skaičių (po 53 tšk.) – “Tauras” ir Vilniaus SRT. Papildomos rungtynės Lietuvos čempionui nustatyti vyko Ukmergės stadione. “Tauras” pirmavo 2:0, tačiau Vilniaus komanda rezultatą išlygino. Rungtynės, kaip ir vėliau sekęs pratęsimas nugalėtojų neišaiškino, o 11m baudinių seriją geriau realizavo tauragiškiai – 3:2. Net 3 baudinius sulaikė “Tauro” vartininkas Jaunutis Šetkus, kuris vėliau buvo pakviestas į Vilniaus “Žalgirio” meistrų komandą. “Auksiniais” futbolo berniukais tapo: R.Laurinskas, D.Kurlinkus, G.Švarcas, S.Vikertas (vėliau pakviestas į Kalipėdos “Atlanto” meistrų komandą), V.Juodeikis, S.Ramanauskas, R.Navikas, A.Malkevičius, žaidžiantis treneris S.Giršovičius, R.Samoška, R.Lukoševičius, V.Vaškys, V.Petrauskas, S.Bubnelis, V.Jonča, V.Laurinaitis, R.Bubliauskas, J.Šetkus, R.Nausėda (ilgametis Klaipėdos “Atlanto” žaidėjas), komandos vyr.treneris Jonas Stažys, komandos vadovas A.Katkauskas. Komandą rėmė Tauragės Mėsos kombinatas (direktorius R.Austrevičius), Tauragės sporto komitetas (pirmininkas E.Bendikas). Bene garsiausiu šios komandos žaidėju tapo iki šios nepaminėtas Raimonas Vainoras, kuris 1988m. buvo pakviestas atstovauti Vilniaus “Žalgirio” meistrų komandai, o vėliau buvo vienas iš pagrindinių Lietuvos nacionalinės rinktinės žaidėjų.
1988m. “Tauras” Lietuvos aukščiausiojoje lygoje tarp 16 komandų užėmė 7 vietą. 1989m., surinkęs lygiai taškų su Klaipėdos „Atlantu, „Tauras“ užėmė garbingą 5-ąją vietą, tik 4 taškais atsilikęs nuo 3-ąją vietą užėmusio Kalaipėdos „Sirijaus“. Tais pačiais metais tik Lietuvos futbolo taurės finale 0:2 nusileista Kauno „Bangai“. 1990m. buvo vykdomi Baltijos ir Lietuvos lygos čempionatai. Tauragei atstovavo naujai suburta komanda „Elektronas“, kuris tarp 16 komandų užėmė 4 vietą. Iki trečiosios vietos pritrūko vos 1 taško. Pagal Lietuvos lygos čempionato nuostatus 4 pajėgiausios Lietuvos lygos ir 4 stipriausios Baltijos čempionato komandos toliau kovojo dėl Lietuvos čempiono vardo. „Elektronui“ teko susitikti su legendiniu Vilniaus „Žalgiriu“ (vėliaus tapusiu Baltijos čempionu). Abejos rungtynės pralaimėtos – 0:6 Vilniuje ir 0:3 Tauragėje. 1991m. „Elektronas“ Lietuvos futbolo lygoje tarp 15 komandų finišavo 10-as.1991-92m. čempionate „Elektronas“ 12-as tarp 14 komandų. 1992-93m. jau „Tauro-Karšuvos“ pavadinimu taip pat 12 vieta tarp 14 komandų.1993-94m. Tauragės komandai nesėkmingas – 12 vieta tarp stipriausių Lietuvos komandų tarpe.1995-96m. vėl tradiciniu pavadinimu „Tauras“ tarp 15 stipriausių Lietuvos komandų užimta 11 vieta.1997-98m. LFF lygoje „Tauras“ 16 komandų tarpe užėmė 15 vietą ir iškrito į I-ąją lygą.„Taurui“ sėkmingi buvo 1999m. ir 2000m. sezonai, kai, žaisdami I-ojoje lygoje, abu sezonus iškovojo bronzos medalius.2001m. iškovota 4-oji vieta I lygoje ir pirmą kartą Tauragės futbolo istorijoje komanda pateko į UEFA Europos „Region Cup“ taurės turnyrą. Pirmose rungtynėse tauragiškiai 5:0 nugalėjo Baltarusijos atstovus, vėliau 1:5 nusileido Vokietijos regiono futbolininkams ir, pirmaudami 1:0 iki 87min., rezultatu 1:2 nusileido lenkams. Turnyre užimta 3 vieta. Komandos žaidėjas V.Dapkus, pelnęs 4 įvarčius, tapo rezultatyviausiu turnyro žaidėju.
2003m., 2004m. ir 2005m. sezonai Tauragės „Taurui“ nesėkmingi – LFF I lygos čempionatuose užimtos paskutinės 16-osios vietos.
Dėl pradėtos klubų licencijavimo tvarkos, 2006m. sezoną „Taurui“ teko praleisti II lygoje, tačiau jau po metų – 2007-aisiais – Tauragės komanda grįžo i I-ąją lygą, kur užėmė 11-ąją vietą tarp 12 komandų.
Aukštų rezultatų pasiekė Tauragės VJSM (Vaikų ir jaunimo sporto mokyklos) futbolo skyriaus auklėtiniai. Iš gausybės jaunųjų Tauragės futbolininkų laimėjimų reikėtų išskirti 1975, 1980 ir 1981m. užimtas pirmąsias vietas Lietuvos jaunių pirmenybėse. 1994m. „tauro“ jaunimo komanda Lietuvos dublerių pirmenybėse iškovojo auksą, finale rezultatu 1:0 įveikusi legendinio Vilniaus „Žalgirio“ dublerių komandą. Pergalingą įvartį pelnė Lietuvos Olimpinės, o vėliau Nacionalinės rinktinės žaidėjas Aivaras Laurišas.
1959, 1977, 1986 ir 1996m. Tauragės „Tauro“ jaunių komanda iškovojo Lietuvos jaunių pirmenybių sidabro medalius. Vien tik Lietuvos sporto draugijos „Nemunas“ jaunių pirmenybėse 8 kartus iškovotas auksas.
1961/62m. gim. Tauragės VJSM komanda tapo Lietuvos moksleivių Spartakiados čempionais rajonų tarpe ir užėmė antrąją vietą tarp visų komandų, finale Klaipėdoje 1:2 nusileidę šeimininkų komandai. Trenerio B.Kičo 1972/73m. gim. Futbolininkai TSRS „Kolosok“ jaunučių pirmenybėse iškovojo garbingą III vietą. Jaunieji 1980m. gim. futbolininkai (tr. J.Stažys) tapo Lietuvos mažojo futbolo 5×5 čempionais. 1979m. gim. komanda (tr. J.Stažys ir S.Ivanovas) tapo mažojo futbolo 5×5 čempionais ir sidabro medalių laimėtojais.
Išugdyti du tarptautinės klasės meistrai, buvę Vilniaus „Žalgirio“ komandos žaidėjai V.Rasiukas ir V.Bridaitis. Senesnės kartos atstovas J.Bauža įžymus ne tik Lietuvoje, bet ir TSRS. Pradžioje jis gynė Vilniaus „Spartako“ vartus, vėliau Maskvos „Spartako“, USKA ir netgi TSRS Olimpinės rinktinės garbę. Vilniaus „Spartakui“ atstovavo P.Šeputis.
Negalima nepaminėti Vilniaus „Žalgiriui“ atstovavusių sporto meistro R.Biliūno, V. Ir St. Tamulevičių, sporto meistro E.Malkevičiaus, „Žalgirio“ dublerių komandoje žaidusių K.Valantiejaus, J.Šetkaus, V.Latvaičio, S.Juknos, A.Biliūno, A.Šalkausko, Klaipėdos „Atlanto“ garbę gynusių R.Nausėdos, O.Mozūraičio, R.Šimkaus, K.Kundroto, Lietuvos Olimpinėje ir jaunimo rinktinėje žaidusių ir žaidžiančių M.Stonio, D.Šimkaus, A.Laurišo, M.Ciko, K.Leikaus, N.Astrausko, D.Jagmino, E.Šetkaus.
Kaip neprisiminti senosios kartos futbolininkų, gynusių „Tauro“ ir kitų Lietuvos miestų komandų garbę: legendinio vartininko V.Baužos, Šiaulių „Statybininko“ garbę gynusių B.Benediktavičiaus, A.Mirausko, S.Bendiko, S.Grikšo, su Kėdainių „Nevėžiu“ daugiausiai Lietuvos taurių laimėjusio A.Šalkausko, Klaipėdos „Sirijuje“ žaidusių L.Jakovlevo, D.Leipaus, A.Zinkevičiaus, E.Poškos…
Tauragės futbolas išugdė ir gali didžiuotis nusipelniusiais Lietuvos treneriais B.Kiču, J.Stažiu, R.Joniku, S.Ivanovu, senosios kartos „Tauro“ treneriu R.Raišeliu, ilgamečiu „Tauro“ vartininku o vėliau komandos vadovu tapusiu nusipelniusiu treneriu L.Pavilioniu.
2007 m. lapkričio mėn. 9 d. buvo įregistruota viešoji įstaiga „Tauragės futbolas”, kuri atgaivino futbolo komandą „Tauras”. Atnaujintas „Tauras” jau 2008 m. dalyvavo LFF I lygoje ir tapo jos nugalėtojais. FK „Tauras” gavo galimybę žaisti 2009 m. LFF A lygos sezone. Komanda šia proga pasinaudojo ir pakankamai sėkmingai dalyvavo Lietuvos aukščiausioje futbolo lygoje. 2009 m. FK „Tauras”, būdami A lygos naujokais, iškovojo garbingą V-ąją vietą. Tais pačiais metais FK „Tauras” sėkmingai kovojo dėl LFF 2008/2009 metų Taurės. Tauragiškiams pavyko nukeliauti iki finalo kuriame susitiko su Marijampolės FK „Sūduva”, tačiau 0:1 rezultatu teko pralaimėti ir LFF Taurė atiteko Marijampoliečiams. 2009 metais FK „tauras” dalyvavo 2009/2010 metų Baltijos lygoje, kurioje burtai lėmė susitikimą su Estijos aukčiausios lygos nugalėtojais „Levadia”, kuriems FK „tauras” nusileido, patirdamas pralaimėjimą. 2010 m. FK „Tauras” kovas futbole tęsė būdamas LFF A lygos dalyviu. Tais pačiais metais tauragiškiams atiteko galimybė dalyvauti UEFA varžybose, tai įvyko pirmą kartą per visą FK „Tauras” gyvavimo istoriją. FK „Tauras” žaisdamas UEFA I etape su AFC „LLanelli” (Lanelis, Velsas) užsitikrino patekimą į II etapą. Jame FK „Tauras” susitiko su Kipro Nikosijos FC „Apoel”. Su kipriečiais abejos rungtynės tauragiškiams buvo nesėkmingos ir tai sutrukdė FK „Tauras” tęsti kovas dėl UEFA taurės.
